Straipsniai, kuriuose paminėtas žodis: ‘lenkų’

Bytomas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Bytomas (lenk. Bytom) – miestas pietų Lenkijoje, Silezijoje, Aukštutinės Silezijos aglomeracijoje, į šiaurės vakarus nuo Katovicų. Miestas įsikūręs Silezijos aukštumoje, prie Bytomkos upės (Odros baseinas). 184,3 tūkst. gyventojų (2008 m.).

Pramonė

Akmens anglių, švino ir cinko rūdos gavyba. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas (lynų, vielos gamyba), mašinų (metalurgijos įmonių, kasyklų įrangos), statybinių medžiagų gamyba, gumos, siuvimo, maisto (mėsos, alaus) pramonė, medžio apdirbimas. Lenkijos MA verslo ir vadybos tyrimų centras. Silezijos technologijų universiteto transporto fakultetas, Silezijos medicinos universiteto padalinys.

Architektūra

Yra neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1253 m., perstatyta XIX a.), barokinė pranciškonų, neogotikinė Šv. Margaritos, neoromantinė Šv. Hiacinto bažnyčios. Neoklasicistiniai operos teatro rūmai (1901 m.).

Istorija

II a. minima Bytomo pilis. 1254 m. gavo miesto teises, augo kaip kalnakasybos ir amatų cetras. Nuo 1335 m. priklausė Čekijai, vėliau Austrijai, Prūsijai.

Sportas

* TS Polonia Bytom – futbolas
* TS Szombierki Bytom – futbolas

Žymūs žmonės

* Grzegorz Gerwazy Gorczycki (1665?-1734), lenkų kompozitorius ir muzikantas
* Paul Habraschka (1897-1969), vokiečių rašytojas ir poetas
* Leo Scheffczyk (1920-2005), vokiečių kardinolas, teologas
* Edward Szymkowiak (1932-1990), lenkų futbolininkas
* Jan Liberda (*1936), lenkų futbolininkas
* Leszek Engelking (*1955), lenkų rašytojas, poetas ir literatūros mokslininkas
* Paul Freier (*1979), vokiečių futbolininkas



Augustavas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Augustavas (lenk. Augustów, seniau Mostki) – miestas Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, ties Netės upe ir Augustavo kanalu. 30,0 tūkst. gyventojų (2004). Šiais laikais miestas žinomas kaip vandens sporto centras. Miesto centre yra išlikusių vėlyvojo klasicizmo ir eklektikos stiliaus pastatų. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1549 m., nauja medinė 1776 m., nauja mūrinė 1906 m. Mieste buvusi unitų bažnyčia sudegė dar prieš jų kasaciją.

Pirmąkart minimas 1496 metais. Iki Liublino unijos buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. 1569 m. sieną tarp Lenkijos ir Lietuvos nustačius Netės upe Augustavas atiteko Lenkijai, nors miesto kapinės liko Lietuvos pusėje. 1561 m. gegužės 16 d. Žygimantas Augustas suteikdamas Magdeburgo teises pavadino Augustavu.

XVII a. antrojoje pusėje miestą ištiko maras. 1656 m. miestą ir apylinkes nusiaubė totoriai. Po Abiejų Tautų respublikos padalinimų 1795 m. Augustavą ir Užnemunę užėmė Prūsija, čia buvo Dambravo apskrities teismas ir administracinis centras. 1807 m. įėjo į Varšuvos hercogystės, o nuo 1815 m. Lenkijos karalystės sudėtį. 1837 m. sukūrus Augustavo vaivadiją, jos centras perkeltas į Suvalkus, Augustavas tapo apskrities centru Augustavo, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijoje. 1831 m. po nesėkmingų lenkams kautynių ties Ostrolenka, vadinamasis Gelgaudo korpusas su 12 000 karių, ties Raigardu gegužės 29 d. sumušęs rusų generolą Sackeną, žygiuodamas į Lietuvą perėjo per Augustavą. Miesto prekybinę reikšmę pakėlė 1825–1839 m. iškastas Augustavo kanalas. Per 1863 m. sukilimą Augustavo miškuose veikė kelios sukilėlių rinktinės. XX a. pradžioje per Augustavą nutiestas geležinkelis į Gardiną.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Augustavo miškuose vyko rusų ir vokiečių mūšiai. Pirmą kartą VIII vokiečių armijos III divizija Augustavą užėmė 1914 m. rugsėjo 16 d., tačiau kiek vėliau rusai miestą atsiėmė. Antrą kartą Augustavo miškai pagarsėjo 1915 m. vasario mėn., kai vokiečių VIII ir X armijos puolė pietvakarių Lietuvą. Tuomet Augustavo miškuose buvo apsupta didelė Rusijos kariuomenės dalis su XX pėstininkų korpusu.

Augustavas figūravo ir Lietuvos nepriklausomybės kovose. 1920 m. liepą rusams veržiantis į Lenkiją, lenkai atsitraukė ir iš jų okupuotos Suvalkų žemės. Tada pasienį su lenkais palei Augustavo kanalą užėmė Lietuvos kariuomenės dalys. Rugpjūčio 16 d. lenkų kariuomenė prieš Raudonąją armiją pradėjo kontrpuolimą. Lenkai prisiartino prie Lietuvos pasienio ir pradėjo spausti ten buvusią Lietuvos apsaugą. 1920 m. rugpjūčio 28 d. Augustavas pateko į lenkų rankas. Kovoje su lenkų ulonais žuvę lietuviai kariai palaidoti Augustavo girioje, Plaskos valsčiaus Serski Las kaimo kapinaitėse.

Lenkų valdžioje miestas tapo Baltstogės, vėliau Suvalkų vaivadijos centru. 1921 m. čia gyveno 8 300 gyv., 1934 m. apie 13 tūkst. gyventojų.

1939–1941 m. miestas buvo okupuotas rusų, 1941–1944 m. vokiečių. Pastarieji sugriovė apie 70 proc. Augustavo. Nuo 1970 m. – kurortas.