Straipsniai, kuriuose paminėtas žodis: ‘miestas’

Ščecinas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Ščecinas (lenk. Szczecin, vok. Stettin) – miestas Lenkijos šiaurės vakaruose, prie Oderio įtekėjimo į Ščecino įlanką vietos, Vakarų Pamario vaivadijos sostinė. Miestas yra vienas iš Europos plytų gotikos kelio stočių.

Mieste gyvena 411 120 gyventojų (2005 m.).

Pokaryje kartu lenkų tautybės repatrijantais į miestą atvyko nemažai lietuvių, ilgą laiką jie neturėjo savų patalpų ir rinkdavosi tai vienur, tai kitur. Lenkijos lietuvių visuomeninės draugijos skyrius buvo įregistruotas 1966 m. gruodžio 31 d.; išrinkus skyriaus pirmininku Joną Želepienį, jos veikla suaktyvėjo. Ščecino lietuviai globoja paminklą Dariui ir Girėnui Pščelnike, 1987 m. ščecinietis Jonas Želepienis išleido knygą apie lakūnus. Buvo leidžiamas biuletenis Ščecino lietuvis, viso pasirodė 15 numerių. [1] 1984 m. Ščecino Šv. Jokūbo katedroje buvo aukojamos lietuviškos mišios šv.Kazimiero 500-tosioms mirties metinėms pažymėti – pirmosios lietuviškos pamaldos po Antrojo pasaulinio karo šiame mieste. Nuo 2006 m. Ščecine veikia Lietuvos respublikos garbės konsulatas, 2008 m. šv. Jokūbo katedroje atidengta S. Dariaus ir S. Girėno atminimo lenta. [2] Dabartinis (2009 m.) Lenkijos lietuvių draugijos Ščecino skyriaus pirmininkas yra Viktoras Buvelskis. [3]

1959 m. Ščecino mieste apsigyveno buvęs trakietis Bronius Rožinskas. Padedant broliui Adolfui iš JAV pasistatė jachtą „Hermes II“. 1962 m. rugsėjo 7 d. kartu su trimis įgulos nariais lenkais išplaukė iš Ščecino ir 1963 m. sausio 15 d. pasiekė Martinikos salos krantus. Bronius Rožinskas raštiškai paeiškė, kad šį žygį atliko lietuvių tautos garbei



Opolė

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Opolė (lenk. Opole) – miestas pietvakarių Lenkijoje, prie Odros upės; Opolės vaivadijos centras. 128,0 tūkst. gyventojų (2007). Aukštutinės Silezijos istorinis centras. Katedra, Šv. Kryžiaus bažnyčia, veikia zoologijos sodas, trys muziejai, technologijos universitetas.

Miestas ėmė kurtis apie X a. kaip slavų gyvenvietė Pasieka saloje Odros upėje.



Kvidzynas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Kvidzynas (lenk. Kwidzyn, kaš. Kwidzëno, vok. Marienwerder, lot. Quedin) – miestas šiaurės Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, prie Livos upės, nuo 1336 m. turintis miesto savivaldos teises.

Istorija

Vakarų prūsų gyvenvietė Quedin, Queden minima nuo XI a. Vokiečių ordinas 1232 m. užkariautose žemėse įkūrė Ordensburgo pilį, kuri po metų gavo Kulmo miesto statusą, bet 1243 m. buvo sugriauta prūsų. Kryžiuočiai pilį atstatė, joje 1285-1587 m. buvo Pamario (Pomezanijos) vyskupų rezidencija. Nuo 1336 m. miestas oficialiai vadintas Marienverderiu. 1330 m. pilyje užmuštas Vokiečių ordino magistras Verneris fon Orselnas, kuris ir buvo palaidotas pilies Jono Evangelisto katedros kriptoje. 2007 m. gegužės mėn. atidengus trijų Kvydzino katedroje palaidotų didžiųjų magistrų kapus, antropologinis tyrimas nustatė, kad vienas iš palaidotųjų yra Verneris fon Orselnas.

1440 m. Kvidzyne susikūrė Prūsijos sąjunga. Po Trylikos metų karo 1466 m. miestas tapo Lenkijos karalystės lenu, po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1772 m. jame įsikūrė Vakarų Prūsijos departamentas. 1920 m. įvykusiame plebiscite miestelėnai panorėjo likti Vokietijos sudėtyje. 1945 m. sausio mėnesį gyventojų paliktą miestą be kovos užėmusi Raudonoji armija sudegino senamiestį kartu su rotuše. 1945 m. miestas atiteko Lenkijai, į jį buvo perkelti tremtiniai iš Baltarusijai atitekusio Gardino. Sudeginti senamiesčio pastatai buvo nugriauti, jų plytos panaudotos atstatyti vokiečių susprogdintai Varšuvai. 1975-1998 m. Kvidzynas priklausė Elbingo vaivadijai, nuo 1999 m. apskrities (pavieto) teises turintis miestas. 2007 m. rugsėjo 23 d. sudegė miesto valdybos pastatas.



Kelcai

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Kelcai (lenk. Kielce) – miestas esantis centrinėje Lenkijos dalyje ir turintis 202 609 gyventojų (2006 m.). Nuo 1999 m. miestas yra Švento Kryžiaus vaivadijos sostinė, o 1919–1939 m. ir 1945–1998 m. buvo Kelcų vaivadijos sostinė.

Istorija

Pirmieji gyventojai čia atsikėlė V a. pr. m. e. Maždaug iki VI a. ar VII a. Silnicos upės krantuose gyveno keltai. Juos iš šios teritorijos išstūmė slavai, kurie medžiodami gretimuose miškuose užimdavo vis didesnes teritorijas. Iki XI a. Švento Kryžiaus kalnuose nebuvo nuolat gyvenama, kol atvyko pastovesni medžiotojai prekiaujantys kailiais, mėsa, grūdais ir kitais reikalingais produktais.

XII a. pradžioje naujas atvykėlis vyskupas iš Krokuvos pastatė bažnyčią ir dvarą. 1229 m. Vincentas Kadlubekas pradėjo statyti parapijos mokyklą. 1295 m. Kelcams suteiktos miesto teisės. XIII a. per mongolų invaziją miestas buvo sugriautas, tačiau greitai vėl atstatytas.

Kelcų apylinkės turtingos rūdomis tokiomis kaip varis, geležis, švinas, o taip taip ir klintimis. Dėl to XV a. miestas tapo svarbiu metalurgijos centru. Tuo metu mieste buvo keletas stiklo gamyklų ir ginklų parduotuvių. 1527 m. vyskupas Piotras Tomickis nuliejo varpą bažnyčiai, o tarp 1637 ir 1642 m. šalia turgaus aikštės buvo pastatyti renesanso stiliaus rūmai. Per Švedų tvaną miestas buvo nusiaubtas ir sudegintas švedų. Išliko tik rūmai ir bažnyčia, tačiau miestas vadovaujant vyskupui Andriui Zaluskiui buvo atstatytas.

1761 m. mieste gyveno daugiau kaip 4 000 gyventojų. Per trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalinimą miestas atiteko Austrijai. Napoleono Bonaparto žygio per Europą metu atiteko Prancūzijai. Žlugus Napoleonui, Krokuva laikinai tapo nepriklausomu miestu – respublika (Krokuvos respublika), o Kelcai – vaivadijos centru. Miestas pradėjo greitai augti su naujomis šachtomis, karjerais ir gamyklomis.

1816 m. Kelcuose įkurtas pirmasis Lenkijoje technikos universitetas. 1831 m. ir 1863 m. Lenkijoje įvyko sukilimai prieš Rusų valdžią. Po antrojo buvo uždrausta lenkų kalba. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Kelcuose buvo suformuoti pirmieji, atskiri nuo Rusijos Lenkų legionai. Pasibaigus karui Lenkija po 123 metų pertraukos atgavo nepriklausomybę, o Kelcai tapo Kelcų vaivadijos centru.

1939 m. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija užimta Vokietijos. Kelcai tapo svarbiu pasipriešinimo centru. Čia veikė keletas aktyvių pasipriešinimo grupių, o Švento Kryžiaus kalnai tapo aktyvaus partizaninio judėjimo vieta. Antrojo pasaulinio karo metu žuvo nemažai Kelcų gyventojų, kurių dauguma buvo žydai. Šiuo metu Kelcai yra sparčiai besivystantis miestas ir svarbus regiono centras.



Bytomas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Bytomas (lenk. Bytom) – miestas pietų Lenkijoje, Silezijoje, Aukštutinės Silezijos aglomeracijoje, į šiaurės vakarus nuo Katovicų. Miestas įsikūręs Silezijos aukštumoje, prie Bytomkos upės (Odros baseinas). 184,3 tūkst. gyventojų (2008 m.).

Pramonė

Akmens anglių, švino ir cinko rūdos gavyba. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimas (lynų, vielos gamyba), mašinų (metalurgijos įmonių, kasyklų įrangos), statybinių medžiagų gamyba, gumos, siuvimo, maisto (mėsos, alaus) pramonė, medžio apdirbimas. Lenkijos MA verslo ir vadybos tyrimų centras. Silezijos technologijų universiteto transporto fakultetas, Silezijos medicinos universiteto padalinys.

Architektūra

Yra neogotikinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1253 m., perstatyta XIX a.), barokinė pranciškonų, neogotikinė Šv. Margaritos, neoromantinė Šv. Hiacinto bažnyčios. Neoklasicistiniai operos teatro rūmai (1901 m.).

Istorija

II a. minima Bytomo pilis. 1254 m. gavo miesto teises, augo kaip kalnakasybos ir amatų cetras. Nuo 1335 m. priklausė Čekijai, vėliau Austrijai, Prūsijai.

Sportas

* TS Polonia Bytom – futbolas
* TS Szombierki Bytom – futbolas

Žymūs žmonės

* Grzegorz Gerwazy Gorczycki (1665?-1734), lenkų kompozitorius ir muzikantas
* Paul Habraschka (1897-1969), vokiečių rašytojas ir poetas
* Leo Scheffczyk (1920-2005), vokiečių kardinolas, teologas
* Edward Szymkowiak (1932-1990), lenkų futbolininkas
* Jan Liberda (*1936), lenkų futbolininkas
* Leszek Engelking (*1955), lenkų rašytojas, poetas ir literatūros mokslininkas
* Paul Freier (*1979), vokiečių futbolininkas



Zakopanė

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Zakopanė – miestas pietų Lenkijoje, Mažosios Lenkijos vaivadijoje. Miestas tituluojamas Lenkijos žiemos sostine.

Geografinė padėtis

Zakopanė įsikūrusi ilgame slėnyje Tatrų kalnuose, prie Gubaluvkos kalno (lenk. Gubałówka). Tai Lenkijos slidinėjimo centras. Į Zakopanę žiemą suvažiuoja daug turistų. Čia yra ir kalnų slidinėjimo kurortai Kasprowy Wierch, Nosal ir Gubałówka. Tai aukščiausiai virš jūros lygio esantis Lenkijos miestas – jis yra maždaug kilometro aukštyje.

Sportas

Zakopanėje vyksta kalnų slidinėjimo, biatlono ir Šuolių su slidėmis Pasaulio taurės varžybos.

Turizmas

Zakopanėje yra kalnų slidinėjimo bei pasivaikščiojimo po kalnus trasos. Zakopanėje gaminami vietiniai sūriai iš avių pieno.



Liublinas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Liublinas (lenk. Lublin) – miestas pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijos administracinis centras. 358,1 tūkst. gyventojų (2003). Geležinkelio mazgas ir pramonės centras. Išvystyta automobilių, žemės ūkio reikmenų, chemikalų gamyba, maisto perdirbimas. Liublino katalikiškasis universitetas įkurtas 1918 m., pakartotinai – 1944 m. ir pervadintas Marijos Sklodovskos-Kiuri universitetu. Stovi XVI a. katedra, XIV a. rotušė (perstatyta 1787 m.), pilis, kurioje Lietuvos ir Lenkijos bajorai prisiekė būti ištikimais naujai sukurtai Abiejų Tautų Respublikai – buvo sudaryta Liublino unija.

Istorija

Liublinas – vienas seniausių Lenkijos miestų. 1474 m. jis tapo srities centru, nuo 1578 m. – tribunolo būstinė. 1569 m. jame pasirašyta Liublino unija. 1795 m. miestas pateko Austrijos, o 1815 m. (po Vienos kongreso) – Rusijos valdžion. 1918 m. jame buvo laikinoji Lenkijos socialistų vyriausybė. 1941 m. nacių Vokietija Liublino priemiestyje Maidaneke (Majdanek) įrengė koncentracijos stovyklą.



Vroclavas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Vroclavas (Wrocław) – miestas pietvakarių Lenkijoje, Žemutinės Silezijos vaivadijos sostinė. 644 tūkst. gyventojų (1992). Išsidėstęs prie Odros (Oderio) upės. Išvystyta mašinų gamyba, chemijos, lengvoji, medienos, maisto pramonė. Yra universitetas, keletas mokslo institutų, Lenkijos mokslų akademijos leidykla ir biblioteka. Operos teatras, Silezijos muziejus, architektūros muziejus, rotušė (XIII-XVI a.), gotikinio stiliaus bažnyčios ir kiti pastatai.

Istorija

Minimas nuo X amžiaus. Tai pagrindinis Silezijos regiono miestas, iki 1945 metų priklausė Vokietijai ir vadinosi Breslau.

2006 m. Vroclavo Šimtmetinė salė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Lietuviai

Kartu su lenkų repatrijantais po Antrojo pasaulinio karo mieste apsigyveno ir lietuviai. Nuo 1957 m., Vytauto Markevičiaus ir Česlovo Bankausko sukviesti, jie retkarčiais susirinkdavo, 1962 m. gegužės 2 d. užregistruota LVKD Vroclavo skyrius. Pirmuosiuose susirinkimuose dalyvaudavo apie 20 tautiečių, o kai nuo 1964 m. skyrius ėmė nuomotis patalpas, narių padaugėjo. 1965-70 m. susikūrė dainų ir šokių ansamblis Vilnelė, kuriame įvairiu laiku repetavo lietuvių ir lenkų saviveiklininkai: 27 daininkai ir 126 šokėjai. Skyriaus patalpose veikė biblioteka, savo fonduose 1965 m. turėjusi apie 500 knygų. Vykdavo lietuvių kalbos kursai (vadovai Anastazija Damrauskienė, Stasys Žvirėla, Pranas Šarlonas). Nuo 1970 m. su miesto asdministracijos pagalba pradėtas leisti biuletenis Vroclavo lietuvis, išėjo keletas numerių. Nuo 1972 m. Vroclave reguliariai buvo aukojamos lietuviškos mišios, lietuvių išeivių kapelionais buvo kunigai A.Rūkšta ir A. Jurkevičius. Kartu švenčiami Vasario 16 d. minėjimai, vadinami cepelinų baliais. Vėliau LVKD skyriaus veikla ėmė gęsti