Straipsniai, kuriuose paminėtas žodis: ‘sostinė’

Malborkas

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Malborkas (lenk. Malbork, vok. Marienburg) yra miestas šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje prie Nogato upės. Malborko pavieto sostinė. 41 000 gyventojų (2001 m.).

Pilies istorija

Miesto įkūrimas susijęs su Marienburgo pilies įkūrimu. 1286 m. suteiktos miesto teisės. 1309 – 1457 m. Marienburge buvo Teutonų ordino Didžiojo magistro rezidencija ir ordino valstybės sostinė.

Po karo senamiestis sunaikintas, iš turistinių įžymybių liko tik pilis.



Varšuva

Geriausi pasiūlymai: viešbučiai Lenkijoje. Spausk čia ir pasirink jau dabar!

Varšuva (lenk. Warszawa) – Lenkijos sostinė ir didžiausias miestas. 1,65 mln. gyventojų (2005). Miestas įsikūręs centrinėje Lenkijoje, Mazovijoje, prie Vyslos upės. Mokslinis, kultūrinis, politinis ir ūkinis centras. Varšuvoje yra Lenkijos parlamento, prezidento ir centrinės valdžios įstaigų buveinės. Varšuva taip pat yra Mazovijos vaivadijos sostinė.

Čia yra Lenkijos mokslų akademija, universitetas, medicinos akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Daug teatrų, muziejų (paminėtini Nacionalinis, Archeologijos, rūmai-muziejai Lazenkuose, Vilianove, Neborove). Didelis senamiestis, išlikę karališkieji rūmai (XVI-XVII a.), daug bažnyčių. Nacionalinis muziejus su garsiais paveikslas: Jano Mateikos Batoras prie Pskovo, Sobieskis prie Vienos, Vitoldo Pivnickio Mūšis prie Cesoro, Juzefo Brandto Chocimo mūšis, Stanislovo Chlebkovskio Sobieskis prie Vienos.

Istorija

Pirmosios įtvirtintos gyvenvietės dabartinės Varšuvos teritorijoje – Bródno (apie IX-X a.) ir Jazdów (XII-XIII a.). Po 1281 m. Plocko kunigaikščio Boleslovo II antpuolio prieš Jazdów panaši įtvirtinta gyvenvietė įkurta žvejų kaimelio Warszawa vietoje. XIV amžiuje toji gyvenvietė tapo viena iš Mazovijos valdovų rezidencijų, o 1413 m. – ir Mazovijos sostine.

Varšuva, kaip ir visa Mazovija, prie Lenkijos karalystės buvo prijungta tik XVI amžiaus I pusėje (1526 m.), tačiau jau 1529 m. čia posėdžiavo Lenkijos seimas, o 1573 m. Varšuva dėl patogios geografinės savo padėties (miestas yra beveik pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Krokuvos) tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos seimo rinkimosi vieta. Pagaliau 1596 m. miestas buvo paskelbtas oficialia Abiejų Tautų Respublikos sostine bei pagrindine Lenkijos ir Lietuvos valdovo rezidencija (vėliau savo rezidencijas čia buvo įsikūrę ir daugelis LDK didikų).

1807–1813 m. Varšuva buvo Napoleono valdomai Prancūzijai pavaldžios Varšuvos kunigaikštystės, 1815–1831 m. – Rusijai priklausiusios autonominės Lenkijos karalystės, nuo 1918 m. – nepriklausomos Lenkijos sostinė. XIX a.pabaigoje nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelis

Antrojo pasaulinio karo metu, ypač vykstant Varšuvos sukilimui, Varšuva buvo beveik sugriauta. Po karo naujai pastatytas senamiestis identiškas sugriautajam.

Ekonomika

Mieste yra upių uostas prie Vyslos, tarptautinis Šopeno oro uostas. Išvystyta mašinų pramonė, metalo apdirbimas, metalurgija, maisto, chemijos, parfumerijos, siuvimo, poligrafijos pramonės šakos.

Miesto įnašas į Lenkijos BVP sudaro apie 15 proc.